Kodėl saldžiai?
KODĖL GYVENIME BIJOME SALDUMO?
Bijom būti per daug ryškūs. Per daug laimingi. Per daug laisvi. Bijom daryti tai, kas patinka. Valgyti tai, kas skanu.
Mums ištisai sakoma, - "nesidžiauk per daug, nes prarasi", "nesigirk, kad kas nors pavyko lengvai, nes nemandagu", "būk produktyvus", "laikykis dietos", "būk visada teisingas", "nemiegok per ilgai", "nesijuok per garsiai", "valdykis", "turėk rėžimą".
KAS NUTIKTŲ, JEI IŠSIVADUOTUME IŠ TAISYKLIŲ?
Ir taip net nebepastebim, kaip uždarom save į susikurtų taisyklių narvus. Užsirakinam iš vidaus, apraizgom save disciplinos virvutėmis, užsiklijuojam burnas. Kad tik nepadarytume nieko per daug ryškaus, per daug laisvo, nerūpestingo. Kad tik nepasijaustumėm per daug laimingi, prieš tai to "nenusipelnę".
Žinoma, tam tikros taisyklės yra būtinos, tačiau ne visos jos atneša mums gerą. Kas nutiktų, jei pabandytume iš jų išsivaduoti?
O tu pabandyki saldžiai
Pabandyki gyventi saldžiai. Taip, kad iš saldumo imtų stipriau plakti širdis. Kad iš malonumo švelniai apsisuktų galva. Būk netobulas, spontaniškas, laimingas. Toks, koks norisi. Nieko sau negailėk. Mylėk save. Prisijaukink savo norus.
Gyvenk pilna koja. Šok visą naktį, jei norisi. Kabink karamelę šaukštais. Pusryčiams. Arba vidurnaktį.
LAI SĄLA
Išsilaisvink iš įsivaizduojamų taisyklių, kurias tau nupiešė kiti. Gyvenk mylėdamas. Kiekvieną dieną. Kiekvieną kąsnį. Kiekvieną įkvėpimą.
Pirk sau gėles. Šokoladinį kremą. Neieškok loginio paaiškinimo jausmams. Leisk sau pasitikti saulę neužmigus, kai nori. Net jei rytoj pirmadienis.
Pagaliau patikrink, kaip toli neša gyvenimas, jei tik atleidi stabdžio pedalą.
Lai sąla.
Širdis, liežuvis, tavo kiekviena diena.
